Nida – keistas kurortas, kuris nepriklauso mūsų pasauliui…

Nerašysiu apie ten tvyrančią ramybę ir keistą jausmą, kuris užpildo tavo skubantį, lekiantį ir neramų vidinį pasaulį.

Per kelių dienų poilsio laikotarpį Nida sugeba sulėtinti tavo širdies ritmą, išmuša jį iš Vilniaus ritmo bei pakeičia savuoju – kuris muša ramybe, romantika ir paukščių čiulbėjimu, einant nuo jūros link namų…

Bet yra ir kita jos pusė – maitinimo įstaigos… Jei Nidos gamta tave pribloškia sukuriamu vidiniu jausmu, tai pastarosios sugeba nusviesti į paralelinę visatą… Dar tik einant pavalgyti tu žinai, kad mokėsi daug, gausi nežinia ką (nebent žinai kur eini), o kitais metais – pusės naujų maitinimo įstaigų neliks, jas tiesiog pakeis nauji pavadinimai…

Continue Reading

Uncle Sam‘s American PUB: kur ta mano žadėta Amerika ir naminis majonezas???

Pagalvojau, kad senokai mano taikiklyje jau buvo Burgeris. Nesakau, kad jo nevalgiau, bet aprašinėjau jau tikrai senokai.

Ta proga patraukiau į vieną jau mano aprašytą vietą, tik tuo metu vertintas buvo ne originalusis Burgerio variantas (su jautienos maltiniu), o variantas su 24 val. brandintu jaučio žandu (tada jis man labai patiko). Apie ką aš? Taip – Uncle Sam’s American Pub

Uncle Sam‘s American PUB

Continue Reading

Londonas: išvykau, bet pažadu sugrįžti (2 dalis)

Visada skirtingas, visada toks pats… Tai mano Londonas, mano akimis.

Kad ir kelintą kartą ten be nuvykčiau vistiek yra muziejų, aikščių ir gatvių kurių dar nemačiau… Žmogaus stoviniuojančio prie PUB‘o ar metro (be kelnių) kurio dar nemačiau… Net lankant tas pačias vietas jos niekada nebūna vienodos. Šis miestas – gyvas organizmas, jis keičiasi skirtingais metų laikais, vienaip atrodo ryte ir visiškai kitaip kvėpuoja vakare… Būtent todėl esu tikras, kad dar šiais metais vėl čia grįšiu (na, ir dar dėl Ryanair pigių skrydžių).

BRGR.Co Burger London

Continue Reading
1 2 3 7