Chinkalnia: naujokai su perspektyva

Pastebėjau, kad pastaruoju metu man vis sunkiau išsikrapštyti iš namų ir leistis į neatrastų vietų/virtuvių paiešką. Nežinau ar tai dėl senėjimo, ar dėl to, kad namuose turiu žaislą, kurio pagalba kiekvieną vakarą grilinu ir valgau lyg restoranuose.

Na, tarkime, kad kaltė tenka antrąjai priežasčiai ir tai laikinas sutrikimas. Visgi, yra šalis, kurios pavadinimas mane tarytum pabudina ir reikalauja išbandyti kiekvieną dar nebandytą vietą, atstovaujančią jos virtuvei.

Kalbu apie Gruziją. Tad vos aptikęs internete infomaciją apie naują vietą – Chinkalnia Vilnius, neturėjau kitos išeities kaip tik sodintis žmoną į automobilį ir važiuoti į Ogmios miestą jų išbandyti.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas

Atvykome ten apie 13 val. ir prisėdome prie laisvo staliuko be rezervacijos žymos (visi kiti buvo arba užimti, arba rezervuoti). Pasirodo, kad nepaistant to, jog ši vieta veikia vos kelias savaites, bet populairumu tikrai nesiskundžia ir potencialių klientų srautas nesiliovė visos mūsų viešnagės metu. Turbūt Gruzija vilioja ne tik mus?

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas

Prie mūsų gana greitai prieina mergina, pasisveikina, padeda meniu ir pasišalina.

Apsidairome ir suprantame, kad esame visai kitoje vietoje nei Lazdynai. Viskas tvarkiga ir skoninga (gal net kiek per daug europietiška). Visgi, keli atributai indikuoja, kad čia gruzinų restoranas, tad ramiai vartome meniu ir ieškome ką čia suvalgius.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas

Meniu kaip meniu, bet mus nustebino vienas dalykas – jokio ėrienos/avienos pasirinkimo. Kodėl? Mes net perklausėme dėl Chinkalių mėsos, nes labai tikėjomės, kad toji neįvardinta mėsa bus bent maišyta su aviena (dabar ten maišyta jautiena/kiauliena). Deja, jokios avienos ten nerasite.

Ir čia pirmas patarimas dar naujai vietai – norite, kad pas Jus užsukčiau dar kartą? Duokit man ĖRIUKĄ!!! Gal dėl to ir meniu kainos pasirodė gana draugiškos (o gal ta priežastis paaiškės kiek vėliau, ragaujant patiekalus), bet aš Jums sumokėsiu. Tikrai sumokėsiu, tik duokite ėriuką…

Taigi, užsisakome porą chinkalių su mėsa ir žalumynais bei vieną su sūriu (0,89 EUR už 1 VNT.), Phali iš baklažanų (3,90 EUR), Chačapuri mergeliškai (4,50 EUR už mažesnį t.y. 300 g.), keptų pievagrybių (4,00 EUR) ir Odžachuri t.y apketa kiaulienos sprandinė, saldžioji paprika, apkepti svogūnai ir bulvės, kalendros bei česnakinis padažas (5,90 EUR).

Beje, vietoje pievagrybių norėjome paragauti Čašušuli, bet jo tą dieną neturėjo. Kadangi jų meniu nėta labai platus, tai turiu dar vieną patarimą – jei kažko virtuvė pagaminti negali, tai informuokite apie tai iš karto, o nelaukite ir tikėkitės, kad mes kažko nenorėsim. Ačiū.

Kaip jau minėjau – mūsų lankymo metu ši vieta dirbo pilnu tempu ir nežinau ar todėl, kad nebuvo laiko „cackintis“, ar čia patirties trūkumas, bet man nelabai patiko, kai vienu metu ant stalo buvo sunešti beveik visi patiekalai (išskyrus Odžachuri). Įsivaizduokite – 6 lėkštės ir tu bandai kažkaip valgyti jų nenuversdamas nuo stalo.

Viskas ok, mes profai ir sugebėjome išlaviruoti.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas
Biudžetinis Chačapuris

Pradėkime nuo Chačapuri – valgomas, bet malonumo man pritrūko. Tiesiog kažkaip labai jau plona jo tešla buvo, o ir sūrio nepadauginta.

Chačapuri man asocijuojasi su tystančiu sūriu ir puria tešla, o čia valgėme tiesiog paplotėlis su sūriu. Kaip kažkada sakiau – biužetinis variantas t.y. skanu, bet nežinau ar kitą kartą jo norėsiu.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas
Phali

Phali iš baklažanų (su riešutų pasta) jau buvo visai kitame lygmenyje. Abu jį labai greitai „išragavome“ ir likome pamaloninti puikiu jo skoniu bei konsistencija t.y. baklažanai nebuvo sumalti į vientisą masę, o tai leido pajausti jo ir kitų ingredientų atskirus skonius.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas
Chinkaliai

Chinkaliai nebuvo kažkas WOW ir manau Lazdynams prilygti negali, bet man patiko. Nors avienos ten ir nebuvo, bet jų naudoti prieskoniai ir kalendra leido pajausti dalelę Gruzijos egzotikos, o ta egzotika bent kelias minutes liko ant skonio receptorių (Lazdynuose skonis lieka pusdieniui).

Tiesa, mes kiek pasigedome sultinio t.y. jo buvo mažokai, o tešla gal kiek per stora. Iš vienos pusės – dėl to buvo kiek patogiau juos valgyti, iš kitos – mažai sultinio ir daugiau tešlos (paprastos išvados).

Kas liečia žmonos „pagrindinį“ patiekalą t.y. keptus pievagrybius su sūriu – ji liko patenkita. Plius, toks lengvas patiekalas padėjo jai nesprogti po mūsų nekuklių pietų.

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas
Sūris ir pievagrybiai

Visgi aš primygtinai ją badžiau įtikinti, kad čia trūksta egzotikos, o ir patį patiekalą reikėtų pervadinti į „Sūrio užkandį su pievagrybių poskoniu“, nes ten buvo tiek sūrio, kad pievagrybių kartais ir nejausdavau (va kur mūsų chačapurio sūris dingo).

Praeina koks pusvalandis nuo to laiko, kai mes sugebame ištuštinti visas sukrautas lėkštes ir ant mūsų stalo atkeliauja paskutinis patiekalas – Odžachuri. Mergina aišku atsiprašo už ilgą laukimą ir t.t. (na, kodėl negalėjote visko nešti lėčiau ir leisti mums tiesiog mėgautis?).

Net nežinau nuo ko pradėti aprašinėjant Odžachuri. Ok, pradėkime nuo produkto, kuris sudarė 90 proc. viso patiekalo – keptos bulvės. Jos buvo nepaprastai skanios ir nuostabiai apskrudusios bei persigėrusios česnaku (gal kiek sūrokos).

Chinkalnia Vilnius, Gruzinų restoranas
Žaidimas – raskite mėsa nuotraukoje

Tada eikime prie daržovių (svogūnai, paprikos ir žalumynai), kurios sudarė 5,5 proc. patiekalo – vėl nepaprastai skanu! Jų simbiozė su nuostabiai apskrudusiomis bulvytėmis ir česnakiniu padažu buvo kažkas WOW. Tokio skanus vegetariško patiekalo jau senai neteko ragauti ir nežinau kada vėl teks.

Ir aš net nejuokauju sakydamas, kad visai nepasigedau tų likusių 4,5 proc. arba 8-10 mažyčių kiaulienos sprandinės gabalėlių savo maiste (pažaiskime žaidimą – raskite mano Odžachuri nuotraukoje mėsos. Tik neapsigaukite, bulvės – ne mėsa).

Iš kitos pusės, kai pagalvoji, gal kiek ir nesmagu, kad tai buvo pagrindinis patieklas, kurio aprašymo priekyje aiškiai parašyta „kiaulienos sprandinė“. Bet tada pažiūri į 5,90 EUR kainą ir pats sau pasakai: „o ko tu tikėjaisi“?. O gal sutariam, kad kitą kartą jis kainuos 7 EUR ir idėsite dar kelis gabaliukus mėsos? Arba kitas variantas – sumažinkite kainą ir visai išimkite mėsą? Tiesiog apsispręskite ką čia gaminate (bet kažkodėl jaučiu, kad bet kuriuo atveju jo dar kartą užsisakyčiau).

Kaip vertinu šią vietą?

Suprantu, kad kai kur mano mintys atrodo gana ironiškos ir jiems dar yra kur patobulėti, bet mums patiko meniu kainos (gaila, kad tai atsiliepia kitur) ir maloni atmosfera. Patiko daugelis skonių ir karštiems patiekalams naudoti moliniai indai.

Susitvarkykite aptarnavimą pvz. padriką patiekalų nešimą ir kad man nereikėtų ieškoti padavėjos, kai noriu susimokėti (ir t.t.). Pergalvokite meniu ir mėsos porcijas, nes nustebsite, bet už gerą produktą žmonės Jums tikrai mokės daugiau.

Nežinau ar šio restorano savininkai turi patirties maitinimo versle, bet padirbėjus galite būti visai neblogi, tad sėkmės!

Vertinimas: 7 iš 10
Kaina: 21,47 EUR už pietus trims

Ar skaitei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *