Džiaugsmas: pelenės istorija

Kas sakė, kad geras maistas turi daug kainuoti? Ar tikrai gerame restorane privaloma išleisti 50+ EUR žmogui, kad pajustum rafinuoto maisto teikiamus malonumus?
Visai netyčia, prieš gerą mėnesį, beta.lt aptikome labai patrauklų pasiūlymą, kuris kvietė apsilankyti Džiaugsmas ir pasimėgauti 6 patiekalų degustacine vakariene vos už 20 EUR žmogui. Ok, suprantu jog 20 EUR kai kam gali pasirodyti ne tokia ir maža suma, bet žinant šią vietą, tai tikras „Jack Pot‘as“, todėl mes tą pačią akimirką griebiame kuponus (tai buvo mūsų pirmasis DŽIAUGSMAS).
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius

Praėjus +/- mėnesiui mes prisimename, kad turime tuos kuponus ir nusprendžiame, kad jau laikas juos išnaudoti (antrasis DŽIAUGSMAS).
Staliuko rezervacija įvyko per du kartus. Kadangi pirmą kartą bandėme tartis vos viena diena prieš planuojamą vizitą, tad akivaizdu, kad viskas jau buvo rezervuota ir planus teko atidėti, bet tai kas nutiko antros rezervacijos metu mane gerokai pribloškė, nes tiesiog buvo atsisakyta mus įsileisti 19 val.
O paaiškinimas buvo daugmaž toks: „kuponiniai klientai laukiami tik 17 val. arba 21 val., nes jiems nėra vietos, kai pas mus vakarieniauja kiti klientai. Gal normalesnį laiką nebent pirmadieniui galime pasiūlyti (suprask – tada minimalus srautas)“. Na, tekstas nevisai toks buvo, bet idėja tikrai tokia. Pirma mintis – KPŠ? Čia mane valkata išvadino ar kaip?
Po dar kelių minučių pokalbio ir paaiškinimo, kad kuponų taisyklėse nėra jokių laiko apribojimų ar kitų sąlygų (tas nepadėjo, sakė – klaida) mes gavome vietą elitiniam laikui t.y. 19 val. Ir tik todėl, kad prisiminiau kaip prieš savaitę kita mergina man būtų leidusi rezervuoti staliuką, tik nebuvau tikras dėl dienos, tad atsisakiau.
Kaip suprantate, emocijos po šios rezervacijos tikrai buvo kitokios nei džiaugsmas. Tiksliau: PYKTIS, NUSIVYLIMAS, LIŪDESYS, NUOSTABA, NEVILTIS. Žmona, pasiūlė spjauti į tuos kuponus ir net neiti.
Visgi, mes įveikėme savo blogas emocijas ir ten nuvykome. Ne paslaptis, kad jie buvo atsidūrę po mano padidinamuoju stiklu ir bet kuri klaida turėjo tapti pretekstu man juos užsipulti.
Bet ką daryti, kai keliauji kariauti, o tau į automato vamzdį įdeda gėlės žiedą?
Mums atvykus, personalas su mumis elgėsi be priekaištų. Nors ieškojau menkiausios galimybės ištarti „Is it because I’m BETA?“, bet jų net akies krašteliai netrukčiojo imant ar tariant žodį „KUPONAS“.
Aukštas lygis. Būtent toks, kokio ir tikiesi iš tokios vietos. Ir tikrai jaučiausi ne prasčiau vertinamas valgant už 40 EUR (na, dar +26 EUR už gėrimus, bet čia jau kaip kam reikia), nei situacijose, kai personalas žino jog tavo sąskaita bus 100+ EUR. (trečiasis DŽIAUGSMAS)
Bet ne aptarnavimu džiaugtis mes čia atėjome.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Prieš užkandžius pateikta Restorano kepta duona ir naminis sviestas
Užkandžiams ragavome: Krepšelius su vynuoginėmis sraigėmis, sūrio kremu, žolelėmis ir acto pudra; Menkių spurgas su peletrūnų/kiaušinių padažu; Cinamoninius traškučius su antienos kepenėlių paštetu ir mėlynių pudra.
Pirmasis patiekalas: salota su kaliarope, apibarstyta pusiau kietu karvės pieno sūriu (Lietuvos ūkio) bei migdolų kremu ir marinuota strimele.
Antrajam patiekalui buvo galima rinktis iš: Ungurio su ungurio sultinio padažu, žaliaisiais šparagais ir marinuotų jūros žolių arba Karbonado su žolelių sviesto padažu, pateikto su bulvytėmis ir burokėliais. Žmona pasirinko ungurį, o aš nusprendžiau kabinėtis prie karbonado (gi 15 EUR įkainotas meniu, o čia tik Karbonadas… Tikrai sudirbsiu.)
Pradėjus nešti maistą mes ir vėl patekome į laiko spąstus, kai viskas sustoja, o tu esi vienoje akimirkoje.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Menkės spurgos
Iš nuostabių užkandžių man labiausiai patiko spurgos (su juodu sepijos rašalu) ir cinamoninis traškutis su antienos kepenėlių paštetu. Tiesiog skonių bombos.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Cinamoniniai traškučiai su anties kepenėlių paštetu ir mėlyniu pudra
Nepriekaištingos kokybės menkė bei jos apvalkalas tiesiog tirpo burnoje. Ir nors kiaušinių/peletrūno padažas žmonai pasirodė silpnokas, bet man tai buvo idealių skonio proporcijų derinys (sūru, gaivu, nuostabu). Ką jau kalbėti apie cinamono, antienos kepenėlių pašteto ir mėlynių pudros simbiozę, kai į vieną kūną susilieja saldumas/sodrumas/rūgštumas. Skonių receptoriai tiesiog sproginėjo identifikuodami mano pojūčius!
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Salota su strimele man labiausiai įsiminė dėl nuolatinio traškėjimo (salota/kaliaropė) bei netikėto migdolų kremo susiliejimo su sūriu ir strimele. Toks lengvas, vasariškai gaivus, bet kartu ir įsimintinas skonis.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Ungurys
Valgant antruosius patiekalus žmona nenustojo kartoti, kad jos Ungurys labai primena Kiniją ir ten ragautus žuvies patiekalų skonius (ne, ne. Ne tuos, kur krakmole ragavote).
Ar man pavyko prisikabinti prie karbonado? Ne.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Naujai pražydęs karbonadas
Jei visi taip jį papuoštų, tai ir kitur negaila būtų mokėti po 15 EUR. Na, gal 12 EUR, nes čia dar ir už aptarnavimą bei aplinką norisi mokėti.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Buvytės ir burokėliai prie karbonado
Tai nebuvo kažkoks stebuklas, bet kai jis ruošiamas tokiame aukštame lygmenyje, tai net 100 kartų ragautas patiekalas įgauna naujų spalvų. Ir kalbu ne tik apie spalvą iš žolelių, bet bendrai – spalvas mintyse ir DŽIAUGSMĄ jį valgant.
Restoranas Džiaugsmas, Vilnius
Vakarienę baigėme su nuostabiais grikių ledais, aplietais salyklo karamele ir apibarstytais grikių spragėsiais.
Bendras verdiktas – DŽIAUGSMAS.
Labai gaila dėl mūsų pokalbio telefonu, nes nežinau ar greitai jį pamiršiu. Tad patarimas vienas – išmokykite savo darbuotojus meluoti, kad visi staleliai užimti. Jie turi mokėti meluoti taip saldžiai, kaip vyras meluoja savo žmonai apie idealiai aptempiančius džinsus ir dabartines madas, nors kai ji juos nusipirko jie buvo laisvai krentantys (tada irgi buvo tokia mada).
Vertinimas: 10 iš 10
Kaina: 40 EUR vakarienė dviems žmonėms + 26 EUR gėrimai jos metu

Ar skaitei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *