Kamikadzė: pabėgimas į Japoniją pietų pertraukos metu

Gyvenant nuolat skubančiame ir pilname streso mieste kartais taip gera rasti kažką paprasto, natūralaus ir nuoširdaus…

Žinote, šių paprastų „ingredientų“ taip sunku rasti, o kartais atrodo, kad jie net neegzistuoja… Bėgi, dirbi, valgai ir viskas pradeda panašėti į robotų pasaulį kuriame niekam nėra laiko, išskyrus pinigus, dirbtinę šypseną ir dar didesnį greitį.

Ar Jūs nepavargstate? Aš pavargstu… Bet pasirodo kartais tereikia pasukti už kampo…

Kamikadze Sashimi

Viską, ko taip pasiilgstu, prieš daugiau nei savaitę, radau visai šalia darbo, A. Smetonos g. 3 rūsyje, ”Kamikadzė“ Japonų virtuvė ir japoniškų prekių parduotuvė.

Lankiausi čia ne pirmą kartą, tad žinojau taisykles: eidamas be išankstinės rezervacijos rizikuoju nieko negauti, bet čia buvo viena iš tų dienų kai tu visą pietų laiką skyrei reikalų tvarkymui ir tiesiog turi rizikuoti, nes bėgioti po apylinkes laiko nebėra…

Taigi, užeinu ir paklausiu ar dar kažko likę? Ir čia prasideda niūraus žmogaus transformacija. TAIP! Jie dar turi maisto! Bet esmė ne ta. Kaip aš tai sužinojau? Tai man pranešama su tokia nuoširdžia šypsena ir malonia balso intonacija, kad aš irgi nusišypsau (manau, kad tai jos ir jos japono vyro verslas, nes jie visada kartu: JIS sukasi virtuvėje, o JI aptarnauja klientus).

Pasirodo yra likusi viena porcija „Jūros gėrybių „sašimi““ ant virtų ryžių. Net negalvodamas užsisakau paskutiniąją porciją (jaučiuosi kaip gimęs po laiminga žvaigžde) ir patogiai įsitaisau ant medinės kėdės. Šiaip tai man turėtų būti nepatogu, bet aš jaučiuosi nepaprastai gerai… Man netrukdo, kad sėdžiu ant kietos kėdės, kad čia tiek mažai vietos jog telpa vos keli stalai (dar ir virtuvė toje pačioje patalpoje), kad sienos plikos, kad nėra išskirtinio dizaino… Viskas taip paprasta, kad ir man belieka prisitaikyti bei supaprastėti.

Kamikadze Miso sriuba

Malonioji moteris man atneša sriubą. Nesu žinovas, bet regis „Miso“ su Wakame dumbliais. Skonis grynas ir neperkrautas. Wakame man kažką primena, tik niekaip nesuprantu ką konkrečiai… Kartais juos įsivaizdavau kaip makaronus, o kartais kaip dumblius ir badžiau suprasti kuris skonis man labiau patinka…

Anksčiau valgant sriubą neduodavo jokių įrankių, tik indelį iš kurio siurbčiodamas išbaigdavau skystį, o su pagaliukais išgaudydavau likusius dumblius, bet šį kartą davė ir šaukštą (gal pagalvojo, kad pirmą kartą aš čia). Visgi, valgio eigoje padariau išvadą, kad šaukšto man nereikia…

Sėmiau, sėmiau ir atsibodo. Padėjau šaukštą į šalį, paėmiau į rankas bliudelį ir įvyko antra transformacija: aš kažkur Japonijoje… Spaudžiuosi mažoje patalpoje ir siurbčioju sriubą tiesiai iš indelio. Turbūt net nereikia sakyti, koks tai jausmas. Tu dingai iš skubančios aplinkos ir atsipalaidavai viduryje dienos… Tu pabėgai… Telefoną padedu į šalį, man jo nebereikia. Šią akimirką aš Japonijoje ir man nereikia skaityti delfio, vartyti FB ar ieškoti svarbaus mailo.

Ant stalo atneša Sašimi. Aš vis dar Japonijoje, kurį laiką net nepradėjau valgyti, tiesiog žiūrėjau… Gryna!

Skonis irgi grynas… Jokių druskų, prieskonių ir pan. Tunas, marinuotas tunas, smulkintas tunas, lašiša, marinuota lašiša, šukutė, kalmarai… Tiek gryno skonio… Viską ragauji pamirkydamas į sojos ir wasabi mišinį, pasemi ryžių, kurie turiu pasakyti man buvo skaniausi pasaulyje (atvirai sakau) ir kabini, kabini… Viską kabini su pagaliukais, nes šakučių ten niekas neduoda (o gal duoda, bet dar tokių nesu matęs) ir taip kol pasieki pilnumą. Aš gaudžiau ryžius iki paskutiniojio… Rankose laikiau indelį, paverčiau, stūmiau viską į kampą ir gaudžiau juos po vieną… Pats jaučiausi kaip japonas kuris veidą prikiša taip arti laikomo bliūdelio, kad atrodo jog jis ir bliūdelis – vienas ir tas pats.

Po visko negalėjau patikėti ką patyriau. Prieš išeinant dar su moterimi pakalbėjau apie jų rengiamus Ramen vakarėlius. Tas trumpas, kelių min., pokalbis man priminė, kad tokio gryno nuoširdumo, maisto ir nuotaikos senai niekur negavau…

Kamikadze japonu maisto restoranas

Suprantu, kad šiame įraše galite pasigesti kažkokio konkretumo apie maistą ir pan. Bet šį kartą aš norėjau perteikti savo potyrius, o ne tuščią skonio ar vietos aprašymą…

P.s. maža detalė – jie dirba tik dienos pietų metu (kartais daro Ramen vakarėlius (vakare aišku)). „Sašimi“ variacijos dažniausiai skiriasi, bet skonis visada toks pat nepaprastas…

P.s.s. nei viena foto neredaguota, viskas turėjo likti tikra…

Vertinimas: 10 iš 10
Kaina: 6 EUR (dienos pietų kaina prasideda nuo 4 EUR)

Ar skaitei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *