Paupio 5, Skanu kaip pas mamą: židinys, naminis maistas ir Kalėdinė nuotaika

Šeštadienį prašiau rekomendacijos, kuria remiantis turėjome aplankyti kokią nors naują vietą (ačiū rekomendavusiems).

Iš visų pasiūlymų mes išsirinkome vieną vietą ir iškeliavome į naują medžioklę.

Viskas ėjosi pagal planą iki to momento, kai kurį laiką paklaidžioję Savičiaus gatve supratome jog mūsų ieškoma vieta yra visai ne Savičiaus gatvėje ir net visai ne senamiestyje (plojimai man už pastabumą ir gebėjimą skaityti).

Bet valgyti reikėjo čia ir dabar, tad atidėję išsirinktos vietos vertinimą nusileidome į Užupį.

Pasukus į Paupio gatvę mūsų akys užkliuvo už Kalėdiškai pasipuošusios vietos – „Šeimos restoranėlis“, „Paupio 5“, „Skanu kaip pas mamą“ (nežinau kuris čia jų tikrasis pavadinimas. Nei google, nei FB apie juos nieko nerodo).

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Nors ėjome visai kitur, bet nusprendėme išbandyti savo laimę ir surengėme tikrą medžioklę – mes jau viduje ir visas įdomumas prasideda.

Tiesą sakant, šį kartą net nežinau ką noriu aprašyti t.y. maistą ir jo skonį, tenykštį interjerą ir namų jausmą ar tiesiog pasidalinti savo potyriais.

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Visa šios vietos erdvė primena namus ir tik įėjęs patenki į virtuvę, kuri sujungta su valgomuoju (yra pora staliukų prie lango prie kurių sėdėdamas gali stebėti visą maisto gamybos procesą).

Sekančiame kambaryje radome svetainės zoną, kurioje staliukų bei erdvės jau gerokai daugiau, o vietoje virtuvės vaizdo gali stebėti židinį ir šventinį ugnies šokį.

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Kas gali būti geriau nei šventiniu laikotarpiu atrasti vietą, kur po pasivaikščiojimo mieste gali užsukti kavos ar užkąsti naminio maisto bei tai daryti stebint židinį, įsitaisius ant minkštos sofos?

Prie mūsų prieina moteris (pavadinkime ją mama) ir priima užsakymą: dvi šaltalankių arbatos (2 EUR/vnt), guliašinė sriuba (4 EUR), cepelinai (5 EUR) ir kiaulienos kepsnys (5 EUR).

Mama čia rūpinasi viskuo – nuo klientų pasitikimo/aptarnavimo iki indų nurinkimo/plovimo (sukasi viena ir su viskuo puikiai susitvarko).

Ant stalo atkeliauja sriuba.

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Jos skonis mane net kiek nustebina. Lengvai aštri su šviežiais pomidorų gabaliukais, pievagrybiais bei kiaulienos gabaliukais (natūrali ir maloni). Man ji pasirodė labai tinkama žiemos sezonui ir nors tai nėra jų meniu pasirinkimas, bet esant dar vienai progai aš jos tikrai užsisakyčiau.

Toliau gurkšnojant arbatą ir stebint ugnies pasirodymą išgirstu kažkokius duslius garsus. Kas tai? Ar tik ne mėsos plaktuko garsas? Tikrai taip.

Įsivaizduokite – vienas žmogus restoranėlyje. Jis atsakingas už absoliučiai visą vietos veiklą ir tai jam netrukdo atskirai išmušti mano kiaulieną (gi taip paprasta pasiruošti viską iš anksto, bet ne – kiekvienas užsakymas ruošiamas atskirai).

Tada išgirstu kaip įnirtingai šakutė daužosi į indelio kraštus ir suprantu, kad mama plaka kiaušinį mano kepsniui. Ir plaka ne bet kaip, o tikrai ilgai ir atsakingai.

Kalėdinis stebuklas? Pagaliau šūkis apie naminį maistą nėra tiesiog pigus triukas?

Po kurio laiko atkeliauja ir mūsų pagrindiniai patiekalai.

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Cepelinai buvo kiek pastovėję vandenyje, bet tikrai natūralūs ir valgant didelių priekaištų skoniui žmona neturėjo. Mėsa kokybiška, tarkis geras, proporcijos teisingos – ko dar reikia?

Panašiai ir su mano kepsniu – jis buvo „naminis“. Ir ne tik dėl to, kad šviežiai ruoštas, o todėl, kad jam trūko skonio („mama kur bulvės? Kodėl man tik kalną daržovių įkrovei“ – suburbu mintyse).

Man taip jau yra su naminiu maistu. Aš jį valgau ir mėgstu, bet 8-iais iš 10-ies atvejų man jame kažko trūksta t.y. WOW elemento. Tai nereiškia, kad jis neskanus, tiesiog – naminis.

Paupio 5, Skanu kaip pas mamą, Šeimos restoranėlis

Būtent dėl „naminio“ maisto skonio aš ir pradėjau pats gaminti/eksperimentuoti siekiant rasti kažką kitokio bei rašyti blogą ir vertinti įvairias vietas.

Būtent dėl „naminio“ skonio šį kartą man TAIP patiko valgyti niekuo neišsiskiriantį maistą, kuris nebuvo WOW, bet gerokai nuoširdesnis nei kokio pasipūtusio šefo gamintas šedevras. Nes Kalėdiniu laikotarpiu tiesiog norisi grįžti pas savo šeimą, kartu pabūti „čia ir dabar“ bei tiesiog mėgautis akimirka.

Ši vieta man sugebėjo įpūsti šventinių sentimentų dozę ir už tai jai esu labai dėkingas.

Vertinimo nebus. Namų jausena negali būti įvertinta, o tos vietos mamos pastangos negali būti atspindimos balu (kiaušinio plakinys ir pačio kepsnio apskrudimas – 10 balų).

Užsukite ten kavos, įsitaisykite prieš židinį ir tiesiog mėgaukitės – su artėjančiomis!

P.s. nesutinkate su „naminio“ skonio apibrėžimu? Na, arba Jums labai pasisekė ir kažkas Jus lepina bei tikrai sugeba stebinti. Arba turite suprasti, kad karbonadas perteptas majonezu ir uždengtas kalnu sūrio nėra joks pasaulio stebuklas.

Ar skaitei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *