Vaflių namai: kai grįžti į vaikystės prisiminimus

Ar mėgstate vaflius? Kokie Jūsų atsiminimai apie juos iš vaikystės, o gal juos jau kepate savo vaikams?

Kiek pamenu, tai man jų gamyba buvo tarsi stebuklas. Dažnai prašydavau mamos jų iškepti net žinodamas, kad man pačiam reikės prisidėti pie jų gamybos.

Iki rankos nutirpimo suksiu sviestą ir kiaušinius, kol galų gale mama pasakys jog jau viskas – tešla paruošta!

Tada dar gerą pusvalandį kantriai atverinėsiu vaflinės dangtį, ant įkaitusio metalo pilsiu paties gamintą tešlą ir staigiai užvėręs dangti pulsiu sukti ragelį iš ką tik iškepusio gražuolio. O jei pavyks – dar ir kažką nurašysiu kaip nekokybišką gaminį ir utilizuosiu tiesiai į savo skrandį (pvz.: netinkama forma, per mažai/daug iškepęs ir t.t., tinka bet kas, kad tik „prasisukti“).

Bet tai vaikystė. Dabar jų nebekepu, net vaflinės neturiu.

Visgi, kartais taip gera jų paragauti ir jei ne su mama, tai bent draugų kompaniją, tad vieną sekmadienio popietę mes susitikome Šiaurės miestelyje – Vaflių namai.

Continue Reading