Užupio picerija: tokia gera Pica, kad net Verktiniai verkia…

Kiek galima rašyti apie picas? Na, kiek!!!

O kaip Jums atsakymas – dažnai? Tinka? Na, patinka man jos ir nieko negaliu sau padaryti… Todėl ir vėl Jums teks kantriai skaityti apie maistą, kuris kažkodėl užsitarnavo nesveiko/greito maisto etiketę (pasakyk tai Italijoje).

Noriu Jums papasakoti apie dar vieną savo atradimą – Užupio picerija (gal ne tiek atradimas, kiek grįžimas po kokių 5-erių metų pertraukos).

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Vasaros metu Užupis yra mūsų viena mėgstamiausių vietų mieste. Su kava ir šviežiais krosanais esame jį išmaišę šimtus kartų. Lygiai tiek kartų mes praėjome ir pro šią piceriją, kuri savo populiarumu gali varžytis su Vatikanu t.y. laisvą staliuką ten rasti gana sudėtinga (ypač savaitgalį, ypač terasoje).

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Gerai, kad mes su žmona esame gana laimingi, tad lemtingą dieną atėjus iki Picerijos mūsų kaip tik jau laukė laisvas staliukas lauko terasoje.

Gavę meniu pradėjome jį vartyti. Turiu prisipažinti, kad man šios akimirkos buvo pačios nemaloniausios iš viso ten praleisto laiko. Iš kiek lapų susideda jų meniu? 20? Ok, jų buvo mažiau, bet tikrai per daug… Jaučiausi lyg darbe ruošdamas kokią analizę…

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius
Meniu ar knyga?

Kažkaip mums pavyko susigaudyti tarp daugybės skirtingų picų bei kitų patiekalų, tad po 15(!) min. jau galėjome pateikti savo norus. Užsakėme tigrinių krevečių keptų ant grilio (su šviežiomis daržovėmis, aštriu žolelių ir sviesto padažu bei skrudinta duona), keturių metų laikų picą (su šviežiais pomidorais, šviežia Itališka Mozzarella, Milano saliamiu, artišokais ir baravykais) bei Tiramisu.

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Maisto laukėme ilgiau nei pusvalandį, bet terasoje laikas bėgo nepastebimai. Gal tam didžiausią įtaką darė vasariškas oras ir kartu su juo pasikeitę žmonės… Visos tos šypsenos, sulėtėję praeivių žingsniai… Taip, vasara jau tuoj, tuoj prasidės.

Beje, tikite prietarais? Aš tikiu! Va, pvz.: jei apsidairęs pamatai čia pat pietaujantį garsaus restorano savininką (tikro Restorano), o prieš tave atsisėda vienu geriausiu Lietuvos virtuvės šefu tituluojamas žmogus, tai reiškia maistas čia bus visai neblogas…

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Savo pietus pradėjome nuo krevečių (8 EUR). Viskas būtų neblogai, jei ne ta skrudinta duona…Kodėl ji buvo tokia tampri? Net sunku ją buvo valgyti… Įsidedi kąsnelį krevetės, salotų – skanu. Tada užkandi duona ir nebejauti nieko, tik tamprią duoną… Ai, dar padažas man pasirodė švelnokas, nors buvo žadėtas aštrumas (man jis tiko, bet kadangi aš nesu aštrumo mėgėjas, tai kitiems tai gali tikrai užkliūti). Tad apibendrinant – krevečių visuma buvo vidutiniška.

Picos eilė (40cm – 14 EUR). Ją galiu apibūdinti vienu žodžiu – skaniausias picos padas ir vieni geriausių priedų, kuriuos man teko kažkada ragauti ant picos! Ir viskas? Taip… Viskas telpa į šį „vieną“ žodį.

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Net negaliu atpasakoti su kokiu malonumu mes ją suvalgėme (užsisakėm 40cm., kad galėtume mėgautis dviese)… Gal padas ir galėjo būti traškesnis, bet jo purumas ir lengvumas panaikino visas mano abejones. Prie viso to, ji dar buvo ir beprotiškai sultinga, tad jokių papildomų aliejų jai nereikia. O dar tie nuostabūs priedai pvz.: šviežia Mozzarella, baravykai. saliamis…

Savaime suprantama, kad picą valgėme tik rankomis, taip sustiprindami savo ryši su ją… Gaila – ryšys buvo toks trapus, kad pica neatlaikė mūsų meilės bei gana greitai atsidūrė mūsų skrandžiuose…

Ir kai jau atrodo, kad nieko nebegali būti geriau (tikrai negali), atkeliauja Tiramisu (4 EUR). Prisipažinsiu, kad nesu šio deserto mėgėjas, bet šį kartą nusprendžiau padaryti išimtį (jei kažkur kitur būtų tik du desertai, tai imčiau antrą deserto variantą). Ir tikrai nesuklydome.

Ančių Medžioklė, Užupio picerija, Vilnius

Tiramisu buvo be priekaištų ir sąžiningai sakau – patiko. O didžiausia jo stiprybė – ištižimas, kuris ir parodė ko vertas šis desertas. Kai tik jį pamačiau, pagalvojau, kad čia dar vienas tešlainis su kremu, bet kaip aš klydau… Po jo tvirta išvaizda slėpėsi didesnis ištižėlis nei taip pagarsėję Lietuvos Verktiniai…

Jokio tešlos skonio, tik kava, kremas ir nuostabos jausmas… Jis buvo tobulas… Toks tobulas, kad jei bandyčiau aprašyti kaip tai dariau su Kauno Spurgine, tai turėtume jau ne 5 sugraudintas tetas, o verkiančius vyrus… (Ai, verktiniai tai jau darė).

P.s. Tiramisu nusprendžiau ir toliau niekur neragauti. Kam gadinti tokį gerą prisiminimą?

Reikia apibendrinimo? Rekomenduoju.

Vertinimas: 9 iš 10 (kaltos krevetės, tiksliau duona)
Kaina: už pietus sumokėjome ~35 EUR + visos monetos kurias tik radau piniginėje (gėrėme Mimozą (ups, alkoholio reklama), kolą ir kavą)

Ar skaitei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *